Kūčių naktis ir sapnai
Po Kūčių vakarienės prasidėdavo burtų naktis. Spėdavo ateinančių metų orus ir derlių, o jaunimas burdavo apie vedybas. Kūčių nakties sapnai laikyti pranašingais. Todėl daug burtų buvo skirta tam, kad tą naktį prisisapnuotų būsimas sutuoktinis.
Sapnų būrimai
- Silkė ir troškulysMerginos prieš miegą suvalgydavo sūrią nemirkytą silkę ar sūrių kūčiukų ir neužgerdavo. Tikėta, kad sapne būsimasis atneš atsigerti.
- Kūčių valgiai po pagalveNuo kiekvieno Kūčių patiekalo atsidėdavo po truputį, suvyniodavo į popierių ir pasikišdavo po pagalve. Kas sapne ateis valgyti Kūčių, už to ir ištekės.
- Šulinėlis ir tiltelisPo lova iš malkų sudėdavo mažą šulinio rentinį arba pastatydavo dubenį vandens su pagaliuku per viršų. Sapne būsimasis turėjo ateiti atsigerti, atjoti girdyti arklio ar pervesti per lieptą.
- Žiedas vandenyjePrie lovos palikdavo dubenį vandens, naują muilo gabalėlį ir rankšluostį, o kartais į vandenį įmesdavo žiedą. Jei sapne vaikinas tą žiedą užmaudavo ant piršto, tikėta, kad bus vestuvės. Jei sapne niekas neateidavo, sakydavo, kad dar metus teks palaukti.
- Šukos ir kasosMerginos guldavo išsipynusios kasas arba pasidėdavo šukas po pagalve. Kas sapne kasas supins ar sušukuos plaukus, už to ir ištekės. Ryte šukose radę plauką, spėdavo būsimo vyro plaukų spalvą – broliai kartais juokais į šukas įveldavo ožio plaukų.
- Grūdai po lovaPo lova pasibarstydavo avižų ar rugių. Jei sapne vaikinas juos pjaus ar šers jais arklį, už jo ištekės. Vaikinai savo ruožtu „sėdavo linus“ ir laukdavo, kuri mergina sapne ateis jų rauti.
- Vardai po pagalveŠis būdas buvo žinomas visoje Lietuvoje: ant lapelių užrašydavo vardus ir pasidėdavo po pagalve, o naktį pabudę ištraukdavo vieną.
- Joninių vainikėlisKai kur Kūčių naktį po pagalve pasidėdavo nuo Joninių sudžiovintą vainikėlį, kad susapnuotų, kas laukia ateityje.
Dvylika naktų
Dvylika naktų nuo Kalėdų iki Trijų Karalių (gruodžio 25 – sausio 6) vadintos tarpušvenčiu. Mažojoje Lietuvoje užrašytas tikėjimas, kad kiekvienos iš šių naktų sapnas rodo vieną ateinančių metų mėnesį: pirmoji naktis – sausį, antroji – vasarį ir taip toliau. Kupiškio krašte Trijų Karalių naktį ilgai žiūrėdavo į mėnulį, nusiprausdavo ir eidavo miegoti. Tikėtasi sapne sužinoti savo ateitį. Marijampolės ir Vilkaviškio kraštuose orus pagal mėnesius spėdavo dar prieš Kalėdas – pagal dvylika dienų iki Kūčių.
Šiandien
Kūčių naktį daugelis ir dabar prisimena senuosius burtus – dažniausiai su šypsena. Jei norite išbandyti dvylikos naktų paprotį, kiekvieną rytą trumpai užsirašykite sapną: iki Trijų Karalių turėsite visą metų „žemėlapį“. Programėlė „Sapnų raktas“ pažymi kiekvieną iš dvylikos naktų ir nurodo, kurį mėnesį ji, pasak tikėjimo, rodo.
Susiję simboliai
Šaltiniai
- J. Kudirka, „Kūčių naktis“, Lietuvos liaudies kultūros centras, 1990 (el. leid. 2018)
- G. Daunoraitė, „Kaišiadorių etnografiniai bruožai“, Kaišiadorių muziejus, 2011
- V. Ivanauskaitė, „Žemaičių sapnai: tekstų folkloriškumas ir kontekstų reikšmė“, Tautosakos darbai XXXIV, 2007
- I. Stundžė, „Kur miegas, ten ir sapnas“, Lietuvos etnografijos muziejus, 2021 (remiasi J. Basanavičiaus „Juodąja knyga“)
- L. Klimka, „Tradicinių kalendorinių švenčių semantika“, VPU, 2009
- LRT.lt, „Kūčių nakties burtai: protėviai spėdavo ateitį“ (kalbinamas L. Klimka), 2025
Sapnų aiškinimai skirti pramogai.