Tikėjimas ir šventės
Sapnų simboliai tema „Tikėjimas ir šventės“. Pavyzdžiui: Bažnyčia, Angelas, Kalėdos. Kiekvieno simbolio puslapyje rasite trumpą paaiškinimą ir sapno variantus.
Simbolių šioje temoje: 26.
- Aitvaras Aitvaras lietuvių tikėjimuose – su ugnine uodega dangumi švystantis padaras, nešantis šeimininkui grūdų, pieno ar pinigų.
- Angelas Angelas – vienas šviesiausių sapno vaizdų.
- Bažnyčia Bažnyčia sapne paprastai reiškia ramybės, vilties ir prasmės paiešką.
- Eglė žalčių karalienė Tai viena gražiausių lietuvių pasakų.
- Joninės Joninės, arba Rasos, – trumpiausios metų nakties šventė.
- Jūratė ir Kastytis Legenda pasakoja apie jūros deivę Jūratę, gyvenusią gintaro rūmuose Baltijos dugne, ir paprastą žveją Kastytį.
- Kalėdos Kalėdos – šviesos, dovanų ir susitikimų šventė, kai net užsiėmę žmonės randa laiko artimiesiems.
- Kaukas Kaukas – mažas, barzdotas namų dvasiukas iš lietuvių tikėjimų.
- Koplytstulpis Koplytstulpis – medinis stulpas su mažyte koplytėle viršuje, kurioje stovi šventųjų skulptūrėlės.
- Kryžius Kryžių Lietuvoje matome visur: pakelėse, kaimų kryžkelėse, sodybose ir garsiajame Kryžių kalne prie Šiaulių.
- Kūčios Kūčios – tyliausias ir jaukiausias metų vakaras.
- Kunigas Kunigas sapne dažnai pasirodo tada, kai ieškote patarimo, atleidimo ar dvasinės ramybės.
- Laima Laima – senųjų lietuvių likimo deivė.
- Laumė Laumės – lietuvių sakmių būtybės, gražios moterys, gyvenančios prie vandenų, miškuose ir pievose.
- Malda Malda sapne – tai pokalbis su tuo, kas didesnis už mus.
- Margučiai Margučiai – vienas gražiausių lietuviškų Velykų papročių.
- Paparčio žiedas Pasak sakmių, papartis pražysta tik vieną naktį per metus – Joninių vidurnaktį.
- Perkūnas Perkūnas – galingas senųjų lietuvių griaustinio dievas, dangumi važinėjantis ugniniu vežimu.
- Ragana Ragana lietuvių tradicijoje – ne vien pasakų baubas.
- Sutartinė Sutartinės – senovinės daugiabalsės lietuvių dainos, kurias kelios dainininkės traukia vienu metu, balsais susipindamos tarsi juosta.
- Užgavėnės Užgavėnės – triukšminga žiemos palydų šventė prieš gavėnią.
- Vėlinės Vėlinės – rudens vakaras, kai kapinės nušvinta tūkstančiais žvakių.
- Velykos Velykos – pavasario ir prisikėlimo šventė.
- Velnias Lietuvių sakmėse velnias dažnai būna ne tiek baisus, kiek juokingas: jis mėgina gudrauti, bet jį lengvai apgauna sumanus ūkininkas ar kalvis.
- Verbos Verbų sekmadienį, savaitę prieš Velykas, į bažnyčią nešamos verbos: kadagio šakelės arba spalvingos džiovintų žolynų puokštės, kuriomis garsėja Vilniaus kraštas.
- Vienuolynas Už vienuolyno sienų laikas tarsi sulėtėja: tyla, malda ir paprastas gyvenimas.